kresterėti

krèsterėti, -ėja, -ėjo 1. NdŽ žr. krestelėti 1: Baisus trenksmas kresterėjo (sudrebino) orą rš. Dievas, pavilgęs pirštą in marias, … kresterėjęs ir sutvėręs aniuolą BsV279. 2. tr. mesti, drėbti: Krèsterėjo an žemę rozą, kitą ir da vis nepaleidžia Ds. 3. intr. suduoti, apmušti: Veseilinykai, gerai makterėję (įgėrę), jį, krašte gulintį, išsitraukė ir kresterėj[o] sketeron LTR(Al). 4. tr. kiek pakrėsti, pablokšti: Kad kiek rugiai krèsterėjus, tai būt gerai Mlt.